•  Bridžas yra nuostabus žaidimas. Jūs puikiai praleisite laiką žaisdami bridžą.
•  Bridžas yra populiariausias pasaulyje žaidimas kortomis.
•  Daugelis žmonių žaidžia bridžą kaip sportinį žaidimą, siekdami nugalėti.
•  Ne mažiau žmonių žaidžia bridžą kaip žaidimą, kuris suteikia galimybę bendrauti su kitais žmonėmis.
•  Bridžas yra gera mankšta Jūsų smegenims.
•  Žaisdami bridžą Jūs lavinate problemų sprendimo sugebėjimus.
•  Žaisdami bridžą Jūs lavinate bendravimo sugebėjimus.
•  Bridžas - tai žaidimas, kurį gali žaisti visi, nepriklausomai nuo amžiaus, lyties, tautybės ar religijos.

     Visi žino, kad bridžas kilo iš visto, bet kur yra visto šaknys? Žaidimo kilmė yra kiek miglota. Kai kurie mano, kad kilmės šalis – Rytų Europoje, gal Rusijoje, kiti – Indijoje. Taip pat aiškios kilmės neturi ir pavadinimas bridžas, nors kartais siejamas su rusišku biričium arba rusišku vistu.
        Ką mes tiksliai žinome, tai kad maždaug prieš tūkst. metų kortomis žaisti populiaru buvo Kinijoje. Apie 13a. kortos atsiranda Europoje ir apie 15a. Anglijoje žaidžiami k.k. mums pažįstami žaidimai: Triumfas (Trump-koziris), Plunksnos ir Garbė (Ruff and Honours), Šluota ir šlavėjai (Whisk and Swabbers), ir Šluota. Iš šių žaidimų detalių galime spėti, kad jie – Visto pradininkai.
        17a. Šluota (whisk) arba Vistas (whist), šiuo vardu ir tapo žinomas, išpopuliarėjo ir sekančiame amžiuje pilnai įsitvirtino Londono klubuose ir kavinėse, kaip žaidimas, kurį galima ne tik žaisti, bet ir iš jo lažintis.
        Pirmoji vistoknygele pasirodė 1742 : "Trumpas traktatas apie vistą” Edmond Hoyle. Ši knyga padėjo vistą išpopuliarinti Europoje ir JAV. Tuo metu vistas buvo visuomenės damų ir kavalierių pradėtas vertinti taip rimtai, kaip dabar vertinamas bridžas jo pasekėjų. 19a. pradžioje vVistas tapo tikru tarptautiniu žaidimu ir žinomiausias to meto ekspertas buvo prancūzas Guillaume Deschapelles.
        19a. viduryje, Henry Jones, žinomas pseudonimu Cavendish, parašė daug knygų apie vistą ir jo pirmų ėjimų sistemą, įtraukiant ėjimą iš "ketvirtos didžiausios", išliekantį kaip standartą iki šių dienų. Kavendišas buvo žmogus, pravedęs pirmąjį porinį turnyrą Londone 1857m.
        19 a. pabaigoje, pradėjo rastis bridžo, kokį mes žinome šiandien, užuomazgos. Atsirado trys svarbiausi pakitimai: 1) pirmoji ranka/dalintojas (Dealer) arba jo partneris įgavo teisę paskelbti kozirius; 2) oponentai galėjo kontruoti (double), o pirmoji ranka - rekontruoti (redouble); 3) dalintojo partneris atverčia kortas ant stalo, t.y. atsiranda įžaidėjo ir “manekeno” pozicijų užuomazgos. Bridžo arba bridžvisto (bridge whist) pradininku Londono klubuose apie 1894 m. kartais laikomas Lordas Brougham’as. Konkurencinio varžymosi samprata atsirado apie 1904 m. ir buvo pavadinta varžytiniu/aukcioniniu bridžu (Auction Bridge). Greitai šis žaidimas išstūmė bridžvistą, nors pirmtakas vistas vis dar buvo žaidžiamas šalia varžytinio/aukcioninio bridžo.
        Kritinę įtaką bridžui turėjo prancūzų žaidimas Plafond; pastarasis apie 1918 m. į žaidimą įtraukė išankstinio skelbimo sampratą - t.y. partijos paskelbimas prieš ją sužaidžiant (į partiją įtraukiami tik tie kirčiai, dėl kurių buvo suderėta aukciono metu). Šiuos bruožus į bridžą atnešė garsus amerikietis Harold Stirling Vanderbilt. Jis sujungė geriausius prancūzų planfond’o bei aukcioninio bridžo bruožus su nauja skaičiavimo sistema (scoring system), t.p. įtraukė naują idėją - zoniškumą (vulnerability). Taip apie 1925 m. Niujorke gimė naujas žaidimas - kontraktinis bridžas (Contract Bridge). Kelių metų bėgyje Vanderbilt’o metodai buvo plačiai išplitę ir tapę universaliais. Visos kitos žaidimo formos pamažu nyko ir nuo 1930 m. esminė kontraktinio bridžo forma liko nepakitusi, neskaitant kai kurių skaičiavimo/ taškų rinkimo sistemos pakitimų.
        Po Vanderbilt’o, tarptautiniam bridžo populiarinimui daugiausia nusipelnė Ely Culbertson ir Charles H. Goren. Pirmasis įsteigė pasaulinį bridžo žurnalą “Bridge World Magazine”. Abu jie buvo  žaidėjai - ekspertai, parašę eilę darbų apie bridžą, bei buvo žinomi tarptautiniai žaidimo autoritetai.

Vertė Gintarė Vilimaitė.